Nuo 2026 m. keičiasi aptarnavimo lietuvių kalba tvarka: kokie reikalavimai užsieniečiams
Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios atnaujinti Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimai. Jie numato, kad visi užsieniečiai, kurie šalyje parduoda prekes ar teikia paslaugas, privalės užtikrinti gyventojų aptarnavimą lietuvių kalba. Tai taikoma tiek darbdaviams ir jų darbuotojams, tiek individualią veiklą vykdantiems asmenims – pardavėjams, padavėjams, masažuotojams, grožio paslaugų teikėjams, treneriams, pavežėjams ir kitiems aptarnavimo srities atstovams.
Vyriausybė lapkričio 26 d. patvirtino, kad nuo kitų metų pradžios aptarnavimo srityje dirbantys užsieniečiai turės atitikti bazinį A1 lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Šis lygis bus privalomas tiems, kurie tiesiogiai parduoda prekes ar teikia paslaugas. Nurodoma, kad A1 lygio žinias turintis asmuo geba vartoti pagrindinius kasdienius posakius, prisistatyti, pristatyti kitą žmogų ir užduoti paprastus asmeninio pobūdžio klausimus. Po dvejų metų gyvenimo Lietuvoje šio lygio nepakaks – bus reikalaujama aukštesnio kalbos mokėjimo lygio.
A2 (pradedančiojo) lygio valstybinės kalbos žinios bus būtinos tiems paslaugų teikėjams, kurie nuolat tiesiogiai bendrauja su klientais. Tai apima įvairių valdybų, kontorų, pašto, banko, policijos ir kitus tarnautojus, žemesnįjį medicinos personalą, pardavėjus, padavėjus, vairuotojus ir panašias pareigybes. A2 lygis įrodomas išlaikius Pirmąją valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminą ir gavus atitinkamą pažymėjimą. Antrosios kategorijos egzaminas, patvirtinantis B1 lygį, nuo 2026 m. sausio 1 d. taps privalomas švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos darbuotojams, viduriniam medicinos personalui, nelietuviškų kultūros ir švietimo įstaigų darbuotojams bei vidurinės grandies specialistams.
Trečiosios kategorijos reikalavimai taikomi Lietuvos Respublikos aukščiausiųjų valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, valstybinių tarnybų, miestų ir rajonų savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams bei kitiems vadovaujančius postus užimantiems darbuotojams. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos taikomos tiems, kurie siekia užimti teisės aktuose nurodytas pareigas. Egzaminus organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra, ši institucija išduoda ir nustatytos formos pažymėjimus. Pažymima, kad lietuvių kalbos kursų baigimo dokumentai kalbos mokėjimo lygio nepatvirtina.
Įstatyme numatytos ir kelios išimtys. Kalbos mokėjimo kvalifikacinės kategorijos netaikomos darbuotojams, kurie yra baigę lietuviškas mokyklas arba nelietuviškas vidurines bendrojo lavinimo ar joms prilygintas ugdymo įstaigas. Siekiant palengvinti karo pabėgėlių iš Ukrainos integraciją į darbo rinką, asmenims, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvoje, kalbos reikalavimai netaikomi trejus metus nuo apsaugos suteikimo dienos. Be to, tam tikroms profesijoms galioja atskiros nuostatos: pavyzdžiui, paprastai sveikatos priežiūros specialisto licenciją norintis gauti užsienietis privalo pateikti B1 lygį patvirtinantį dokumentą, o karo pabėgėliams iš Ukrainos licencija gali būti išduodama ir be šio reikalavimo, jeigu jie įrodo, kad mokosi lietuvių kalbos ir per dvejus metus nuo licencijos išdavimo pasieks nustatytą lygį.
Atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus, darbdaviai ir individualią veiklą vykdantys asmenys nuo 2026 m. privalės užtikrinti, kad klientai būtų aptarnaujami lietuviškai. Jie taip pat turės pasirūpinti, jog specialų teisinį statusą turintys užsieniečiai per teisės aktuose nustatytus terminus pasiektų reikiamą kalbos žinių lygį. Ukrainos karo pabėgėliams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, nauji kalbos reikalavimai nuo kitų metų nebus taikomi, nes ši apsauga jiems pratęsta iki 2027 metų, tačiau įmonės vis tiek privalės organizuoti aptarnavimą lietuvių kalba. Dėl valstybinės kalbos reikalavimų ar dėl galimo jų nesilaikymo aptarnavimo srityje gyventojai kviečiami kreiptis į Neringos savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiąją specialistę (kalbos tvarkytoją) Astą Merkevičienę telefonu +370 671 77103 arba el. paštu [email protected].