Neringoje startuoja M. L. Rėzos metams skirtas ciklas: konkursas-koncertas ir renginiai visiems metams

Neringoje pradedamas Martyno Liudviko Rėzos 250-osioms gimimo metinėms skirtas renginių ciklas. Jubiliejinių metų programa atidaroma sausio 9 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, kur 15.00 val. vyks nemokamas konkursas-koncertas „M. L. Rėzos dainos po 200 metų“. Jame skambės daugiau nei trys dešimtys M. L. Rėzos užrašytų pamario krašto dainų, naujai interpretuojamų atlikėjų iš įvairių Lietuvos miestų.

Į Neringą atvyks muzikantai iš Klaipėdos regiono, taip pat iš Vilniaus, Kauno, Vilkaviškio, Jurbarko ir Veliuonos, dalyvaus ir Neringos folkloro ansambliai. Vaikų grupėje varžysis tik autentiško dainavimo atlikėjai, o suaugusiųjų pasirodymuose bus pristatomi tiek instrumentiniai, tiek elektroniniai dainų sprendimai. Tarp dalyvių – filologas, dainininkas ir reperis Pijus Vasiliauskas, žinomas Pijaus Operos slapyvardžiu, kuris savo kūryboje jungia lietuvių literatūrą, folklorą ir šiuolaikinę muziką.

Konkurso dalyvių pasirodymus vertins penkių ekspertų komisija. Joje dirbs Lietuvos nacionalinio kultūros centro nematerialaus kultūros paveldo specialistė Loreta Sungailienė, Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Sliužinskienė, kompozitorius ir atlikėjas, postfolkloro bei garsovaizdžių kūrėjas Donatas Bielkauskas, kompozitorius, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas doc. Jonas Jurkūnas ir etnologas, etninės muzikos atlikėjas Jonas Kavaliauskas. Renginį organizuoja Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“, partneriai – Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas.

Jubiliejinių metų programa tęsis ir po sausio 9-osios. Sausio 10 d. Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčioje vyks tradicinė Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premijos įteikimo ceremonija. Septynioliktoji premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta tapytojui, plenerų organizatoriui Sauliui Kruopiui. Vasarą Kuršių nerijos istorijos muziejuje planuojama paroda iš Aleksandro Popovo ir Jelenos Kosinovos kolekcijos, skirta Rėzos asmenybei, o rugpjūčio pabaigoje vyks folkloro festivalis „Pūsk, vėjuži!“, akcentuosiantis jo indėlį į tautosaką.

Rudenį numatyta tarptautinė mokslinė konferencija „Rėza – Apšvietos epochos žmogus“, burinsianti tyrėjus ir kultūros istorikus. Visus metus visuomenei bus siūlomas laidų ciklas „Didžioji kelionė per Mažąją Lietuvą“, Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, vyks istorinio kurėno „Rėza“ statyba. Jubiliejų papildys nauji turistiniai maršrutai, ekskursijos, edukacinės veiklos, viešosios paskaitos ir kitų institucijų bei nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos, skirtos plačiau pristatyti M. L. Rėzos veiklą ir jos reikšmę Lietuvos kultūrai.

Savivaldybė primena, kad Martynas Liudvikas Rėza gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičių kaime, kuršininkų šeimoje. Vaikystę praleidęs Kuršių nerijoje ir Prūsijos lietuvninkų aplinkoje, jis vėliau baigė Karaliaučiaus universitetą, tapo jo profesoriumi ir rektoriumi, 30 metų vadovavo Lietuvių kalbos seminarui. Rėza parengė ir 1818 m. išleido Kristijono Donelaičio „Metus“, 1825 m. savo lėšomis paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį su vertimais į vokiečių kalbą ir studija apie poetiką, išleido du poezijos tomus „Prutena“, prisidėjo prie Biblijos vertimų į lietuvių kalbą ir 1814 m. publikavo karo žygių dienoraštį. Jo veikla laikoma svarbia lietuvių folkloristikai, literatūros kanono formavimuisi ir vėlesniam tautiniam atgimimui.